Spontaniškumo mūsų dienose netrūksta. Pirmą kartą pirkom lėktuvo bilietus tą pačią dieną, kaip ir išskridom! 🙂
Žinojom, kur norime vykti toliau- varome į turistų numylėtą Borakay…Ir ne vieni, o su lietuvaičiais Martyna, Robertu ir Ernestu, su kuriais susipažinome El Nido. Pasirodo, buvome apsistoję tuose pačiuose svečių namuose! Taip visai gražiai susidraugavom ir ne vieną dieną dabar kartu leidžiam laiką. Atsisveikinę su “ Clouie Inn“ šeimininkais, pėdinam į El Nido stotį.
Viešuoju autobusu penkias valandas turėjom važiuoti iki Puerto Princesa. Bet vidury kelio autobusas užkaito, o po to dar ir akumuliatorius išsikrovė, tad neplanuotai kelionė prasitęsė.
Vaizdelis pro autobuso langą, bevažiuojant pro kažkokį kaimelį…
Pagaliau vakarop atsibeldėm į Puerto Princesa. Autobusų stotis pilna triračių, džipnių ir vietinių gyventojų su didžiausiais ryšuliais.
Tik spėjom susirasti viešbutį ir iš karto išskubėjom į ypatingą restoraną “ KALUI“. Jį mums rekomendavo vienos El Nido kavinukės savininkas prancūzas. Vien tas faktas, kad reikėjo užsirezervuoti staliuką prieš dieną, labai viliojo pažiūrėti kuo šis restoranas išskirtinis. Ir tikrai, likom sužavėti jūros gėrybių patiekalais, aptarnavimu bei aplinka, kuri priminė stlingą meno galeriją. Kelios nuotraukos iš čia.
Kitą rytą Dovydas išlėkė į uostą pirkti bilietų. Deja, grįžo tuščiom rankom. Pasiro keltas, jungiantis Palawan salą su Panay Visayas, plaukia tik pirmadieniais( šiandien trečiadienis), ir bilietai artimiausiam pirmadieniui jau išparduoti. Ok. Reiškia šis variantas atpuola. Lieka tik skrydis.
Nėra ko laukti- kaina “ įkandama“( $160 už mus tris + bagažas ir per valandą būsim Iloilo mieste. Keltas būtų kainavęs ~$50, bet plaukęs apie parą laiko).
Iki skrydžio turim penkias valandas. Neskubant atsigeriam kavos, susidedam daiktus( kaip paprasta, kai jų nedaug! ;)) Vietnamietiško maisto restoranėly pasistiprinam prieš kelionę.
15 minučių pėstute ir mes jau oro uoste. Laukiam skrydžio PUERTO PRINCESA- ILOILO.
Atskridus, mums reikia sėsti į autobusą, maršrutu: ILOILO- CATIKLAN( 6 valandos kelio. Bilieto kaina žmogui- 350 Pesos, t.y. ~$7).
Tačiau atvykus į autobusų stotį, sužinom, kad ta kryptim vakare autobusai nebekursuoja. Teko išsinuomoti viešbutuką nakčiai. Laiką prastūmėm vaikščiodami po vietinį prekybos centrą. 🙂
Gal ir gerai, pailsėjome ir kitą rytą tęsėm savo kelionę.
Šešios valandos neprailgo patogiame autobuse su kondicionieriumi ir trim viena akimi peržiūrėtais filmais. Vairuotojo parinkimu, visi keleiviai žiūrėjo “ Jurastic Park“, “ Mission Impossible 4″ ir “ Avengers“. 🙂
Atvažiavus į Catiglan, mus išleido prie pat uosto. Kaip gerai! Beliko nusipirkti bilietus, sėsti į keltą- laivuką, kurie, beje, plaukia dažnai ir visą parą.
Paskutiniai žingsniai- ir mes pagaliau BORACAY! Lani bėga pasisveikinti su nauja sala… 🙂
Leave a reply